Manau sunkiausia indigo yra tol, kol jie nesužino, kad yra indigo. Paprasti žmonės žinoma apie tai nesusimąsto. Tačiau juk negalvojate, kad vos gimęs indigo vaikas žino jog yra INDIGO? Aišku ne. Indigo sąvoką sugalvojo žmonės, kad turėtų kaip mus vadinti. Iš kur mes galimes žinoti, kad toks mūsų pavadinimas? Negalime ir nežinome…

Jeigu dabar pašaipiai šypsotės ir galvojate: o juk sakoma, kad indigo žino kas tokie yra… Tai jau galite liautis šypsotis. Mes žinome, kad esame kažkas. Žinome kokia mūsų užduotis ir kaip ją atlikti. Bet gyvendami tarp žmonių, suprasdami, kad čia nemūsų vieta (pabandykite gyventi vilkų gaujoje ir suprasite ką noriu pasakyti) ir nemūsų aplinka, mes einame iš proto.

Dabar pasakysiu kai ką, iš savo asmeninės patirties. Visada žinojau, kad esu kitokia, tuo net neabejojau ir niekada nemaniau, kad išsigalvoju. Taip pat žinojau, kad negalima to sakyti kitiems, net būdama visiškai maža, nutylėdavau ir slėpdavau savo tikrąsias mintis. Tačiau vėliau viskas pasidarė sudėtingiau. Aplinkui visų bendraamžių gyvenimuose svarbiausią dalį užėmė draugai. Nesakau, kad jų neturėjau. Tačiau tie draugai man buvo niekas. Jų mintys nesutapo su manosiomis, o ir mūsų protai ženkliai skyrėsi. Tėvai man buvo šiek tiek artimesni - jie buvo protingesni ir aš galėjau su jais pasidalinti kai kuriomis, nepavojingomis mintimis. Vis dėlto aš augau ir ėmiau galvoti vis sudėtingiau, suvokti svarbesnius dalykus. Tada atėjo baisiausia mintis per visą mano gyvenimą. O jei aš vienintelė visame pasaulyje? Jei man lemta visą gyvenimą būti nesuprastai ir vaidinti tokią, kokia nesu? Gal dabar ši mintis ir neskamba taip baisiai, nes žinau, kad tai netiesa, bet tada ji buvo siaubinga. Vienintelis išsivadavimas iš tokio gyvenimo -mirtis. Gyventi tam, kad mirtum, nėra naudinga, bet kai manai, kad esi vienintelis pasaulyje, tai vienintelė išeitis. Įsivaizduoju kiek šiuo metu yra indigo, kurie nežino kas tokie yra ir gyvena vieniši, su mintimi, kad niekada nebus suprasti. Linkiu jiems kuo greičiau sužinoti tiesą ir rasti su kuo pasikalbėti.

Aš tiesą sužinojau atsitiktinumo dėka, tada kai man jos labiausiai reikėjo. Apie indigo vaikus rašė viename žurnale, kurio aš niekada nesakitydavau, bet būtent tą numerį nusipirkau. Matyt visiems indigo lemta anksčiau ar vėliau sužinoti kas jie. Taigi, po to straipsnio man palengvėjo. Visi tie požymiai, kuriuos aš turėjau, man nekėlė įspūdžio, juk tai galėjo būti eilinė nesąmonė. Bet jaučiau, kad atradau savo pavadinimą, buvau tokia pati tikra, kaip ir dėl to, kad esu kitokia. Jaučiausi pakylėta, bet dar nejaučiau palengvėjimo.

Prasidėjo paieškos. Radau indigo, pasikalbėjau su jais ir tada pagaliau palengvėjo. Tie žmonės pasaulį matė visai taip kaip aš, siekė panašių tikslų ir kūrė ateities planus. Jie buvo protingi! Tačiau… Vėliau papasakosiu kodėl tas bendravimas nesitęsė ilgai ir laikui bėgant teliko ramuma, kad nesu viena.

Gyvenime viskam turime daugybę progų. Suklydę galime pradėti iš naujo. Tačiau gyvenimas yra tik viena proga, niekada nebebus kitos.

Todėl ir bijome mirties. Visi - žmonės, gyvūnai, indigo, ne indigo. Visi bijo mirties gniaužtų, pabaigos, po kurios nieko nebebus. Dėl to ir privalome kažką nuveikti per savo gyvenimus. Jei kiekvienas bent po truputėlį pakeistų pasaulį į gerąją pusę, tuomet greitai turėtume nuostabią vietą gyventi. Bet smagiau gyventi vien dėl linksmybių ir be naudos, ar ne?

Kadangi jau papasakojau apie indigo bendrus bruožus, kurių jie beveik neturi, tai pereisiu prie sudėtingesnių mūsų gyvenimo peripetijų. Tiesa, turėčiau įspėti, kad tesu bendravusi vos su keliais tikrais indigo, todėl negaliu kalbėti už juos visus. Mano teorijos pritaikytos daugiausiai man, kaip indigo, o kiti indigo gali elgtis visiškai kitaip.

Šiandien papasakosiu apie tai kodėl jūs niekada neatskirsite indigo iš paprastos minios. Kadangi šie ‘žmonės’, turi kur kas galingesnius protus (kas lemia vieną savybę, kuria jie visi pasižymi) ir nemato nei sunkumų, nei paslapčių ten kur žmonės jaučiasi visiškai akli, tad ir pačius žmones pažįsta tiesiog neįtikėtinai gerai. Daugybė laiko stebėjimams, tylus analizavimas ir visko dėjimasis į galvą - tai mūsų mėgstamiausias mokslas. Dėl tos priežasties indigo mėgsta keisti gyvenamąją vietą, pažinti naujus žmones, nes išanalizavus senuosius, pasidaro nuobodu.

Taigi, indigo pažino žmones, žino ko jie iš jo tikisi ir… Jis toks tampa. Tai ideali kaukė, kurioje neįmanoma įžvelgti apgaulės, nes indigo protas yra pakankamai platus, kad ten jis apgyvendintų dar vieną protą. Todėl jis niekada nesuklys ir nepasakys ko nors indigiško šalia draugų. Mat tada jo galvoje bus ijungtas žmogiškasis protas, suformuoas atlikus stebėjimus. Štai todėl indigo ir gali pasirodyti nuobodūs kasdieniame gyvenime. Nes kuriant tą kitą protą jie viską vagia iš aplinkos ir prie jos prisitaiko, tapdami neatsiejama dalimi. Indigo savo proto dėka gali turėti tuos draugus kuriuos nori, tokį gyvenimą kokio trokšta ir visą kitą. Tačiau tai jie gauna vaidindami, kurdami spektaklį aplink save. Galima už tai iš jų juoktis, galima pykti, bet nugyventi visą gyvenimą vaidinant, nėra taip jau lengva. Kartais norisi nusiimti visas kaukes, visus vaidmenis, net ir tą žmogišką kūną nusimesti ir pailsėti. Tada praverčia indigo įgimtas greitas savęs nuraminimas ir įtikinimas, mes mokame tvarkytis su savimi. Aišku, žmonės kurie praleidžia su mumis daugiausiai laiko, vis dėlto pamato, kad nesame tokie, kokiais dedamės. Bet jie niekada nesupranta kas iš tiesų esame.

Norėčiau pradėti nuo dabartinių savo minčių ir naujausių teorijų, bet jums tai būtų pernelyg didelis šuolis. Mat niekas negimsta 20, tad ir pradėti nuo pasakojimo vidurio, taip pat nedera.

Manau protingiausia būtų paaiškinti, kas iš tiesų yra indigo. Galėčiau pateikti savo suformuluotą aprašymą, tačiau manau jums įdomiau remtis aprašymu, nuo kurio prasideda Lietuvos indigo vaikai. Todėl jį ir įdėsiu, bet paaiškinsiu kaip iš tiesų viskas yra.

Indigo vaikas – tai berniukas ar mergaitė, pasižymintis neįprasta psichologine charakteristika bei ypatingu elgesiu. Tai naujos vaikų kartos atstovai. Dažnai maištaujantys prieš valdžią, nekonformistiški, ypatingai emociškai, kartais ir fiziškai jautrūs, talentingi, gabūs, pasižymintys gera intuicija, dažnai turintys hiperaktyvumo diagnozę, arba labai empatiški, užjaučiantys, arba labai šalti ir bejausmiai, ne pagal metus pasižymintys protu vaikai.

Indigo vaikai šiame pasaulyje susiduria su daugybe sunkumų. Jų ypatingą jautrumą sunku suprasti ir priimti tuo nepasižymintiems tėvams. Jų gabumai taip pat neįprasti. Jų nekonformizmas ir nepaklusimas disciplinai sukelia įvairių problemų vaikystėje bei suaugystėje.

Iš esmės viskas yra tiesa. Bet tai žmogaus, kuris niekada nėra pažinęs indigo, tiesa.

Indigo vaikas – tai berniukas ar mergaitė, pasižymintis neįprasta psichologine charakteristika bei ypatingu elgesiu. Peskaitę tai, jūs greičiausiai imsit dairytis psichopato, kuris kažkaip išsiskiria iš minios. Gal tokį ir pamatysit, bet tai tikrai nebus indigo. Tik tada, kai indigo bendraujau su kitu indigo, paprastas žmogus gali pastebėti tą neįprastą psichologinę charakteristiką arba išskirtinį elgesį. O tarp žmonių indigo būna visiškai įprasti, niekuo neišsiskiriantys, kartais net nuobodūs. Kodėl taip yra, paaiškinsiu kitą kartą.

Tai naujos vaikų kartos atstovai. Gerai, pavadinkim taip. Bet kodėl vaikų kartos? Skamba taip lyg visi indigo būtų tik vaikai. Tačiau vieni dar tik gimsta, o kiti jau ir seniai mirę. Be to, nelabai galima pavadinti karta tuos, kurie gimsta taip retai. Aš sakyčiau, kad tai bandymas.

Dažnai maištaujantys prieš valdžią, nekonformistiški, ypatingai emociškai, kartais ir fiziškai jautrūs, talentingi, gabūs, pasižymintys gera intuicija, dažnai turintys hiperaktyvumo diagnozę, arba labai empatiški, užjaučiantys, arba labai šalti ir bejausmiai, ne pagal metus pasižymintys protu vaikai. Bet kokie tėvai pastebėję, kad vaikas turi šiuos požymius, pasakys, kad tai paauglystė. Apskritai šie bruožai yra kvailystė. Jie nieko tikro nepasako apie indigo vaikus. Galėčiau tai įvardinti kur kas trumpiau - indigo tokie patys kaip visi žmonės, jie turi skirtingus pomėgius ir charakterius. Dauguma žmonių tikriausiai norėtų įsivaizduoti indigo vaikus kaip robotų kariuomenę. Visi vienodai mąstantys ir atrodantys. Tačiau čia ne filmas ir ne knyga. Mes skirtingi, kaip ir jūs, bet pasaulį matome kitomis akimis.

Indigo vaikai šiame pasaulyje susiduria su daugybe sunkumų. Mes čia atsirandame tik tam, kad pašalintume tuos sunkumus. Ir šiaip, kas žmogui atrodo skausminga, baisu ir nepakeliama, indigo kelia džiaugsmą. Aišku, aplinkinių nesupratimas, žiaurumas ir visas pasaulio purvas slegia indigo. Bet mes stipresni nei žmonės ir sunkumai mums kelia norą imtis darbo ir juos nugalėti. Taigi, kai indigo verkia, viduje jis džiūgauja.

Jų ypatingą jautrumą sunku suprasti ir priimti tuo nepasižymintiems tėvams. Šiuo metu, kai tiek kalbama apie paauglių problemas, tėvai labai ramiai priima vaikų jautrumą. Tik indigo vaikų neveikia tradiciiai auklėjimo metodai, tačiau tikri indigo gali patys išauklėti savo tėvus.

Jų gabumai taip pat neįprasti. Na taip. Bet tie gabumai dažniausiai žinomi tik jiems patiems. Būtų kvaila apie tai skelbti pasauliui.

Jų nekonformizmas ir nepaklusimas disciplinai sukelia įvairių problemų vaikystėje bei suaugystėje. Vėlgi nesąmonė, nes indigo suauga gana greitai ir išmoksta prisitaikyti prie minios. Todėl jie nepastebimi, visos problemos tėra jų viduje.

Štai ir viskas. Daugiau ar mažiau tiesos apie mus. Nėra viskas taip ‘magiška’ kaip kai kurie bando įteigti.

Tai jau tapo nuvalkiotu žodžiu. Nuvalkiotu tiems, kurie žiūri pesimistiškai į visą šį reikalą (ir gerai daro!) ir kvailai pirmą kartą jį išgirdusiems. Na, galbūt tiems keliems (kurie yra ne pilno proto), tikintiems indigo, jis ir skamba mistiškai ar šiaip ‘galingai’.

Visgi aš nenoriu jums kalbėti apie indigo vaikus. Manot aš jais netikiu? Nekenčiu? Nemėgstu? Klystat. Aš esu indigo. Tačiau norėčiau, kad nė neįtardami kas aš (na jau žinot, kad esu indigo, bet kalbu apie savo asmeninę informaciją), sužinotumėt KAIP ir kodėl KITAIP mąsto indigo. Nemanau, kad pesimistus tai įtikins (žmonės, jei aš nebūčiau indigo, tikrai netikėčiau, kad jie egzistuoja), o naujus žmones sudomins. Tikiuosi, kad kartais mano kitas mąstymo kampas padės pabėgti nuo problemų, o kartais net ir jas išspręsti. Žodžiu, turint laisvo laiko, aš pasistengsiu praskaidrinti jums dieną.